Praėjusiais metais Žemės ūkio ministerija pristatė svarbias pataisas, kuriomis siekiama leisti ūkininkams įsigyti nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus ir tarp privačių valdų įsiterpusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus.
Siūlo įvairių saugiklių
Jei pataisos būtų priimtos, pirmenybė įsigyti besiribojančius valstybinės žemės sklypus būtų suteikta ūkininkams, kurie jau yra įsigiję mažesnį valstybinės žemės ūkio paskirties plotą, ne trumpiau kaip trejus metus vykdo žemės ūkio veiklą ir tai gali pagrįsti dokumentais. Vienas asmuo galėtų įsigyti ne daugiau kaip dviejose besiribojančiose savivaldybėse esančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Šiuo metu Lietuvoje yra 310 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Parduodant šiuos plotus tikimasi gauti iki 1,5 mlrd. Eur pajamų. Tikimasi, jog įsigaliojus pakeitimams sumažėtų apleistų žemės plotų, o pajamos iš pardavimo būtų skiriamos Valstybės gynimo fondui.
Kol kas diskusijos, kokio ploto sklypus būtų galima įsigyti, tęsiasi. Kaip šiuos pokyčius vertina ūkininkai? Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, jog labai svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas norintiems pradėti verstis žemės ūkio veikla. Šiuo metu valstybinę žemę gali įsigyti tik greta esančių sklypų savininkai, o tai stabdo naujų ūkių kūrimąsi. Pasak V. Buivydo, pokyčiai reikalingi, tačiau jie turi būti gerai apgalvoti ir nekenkti valstybės interesams.
„Zanavykų bankelis“ valdybos narys, Šakių rajono ūkininkas Rimantas Sinkevičius prisiminė, jog galimybė be aukciono įsigyti iki 3 hektarų dydžio į ūkininkų sklypus, įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties plotus atsirado 2023 m. Jis pats buvo kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau tuo metu jo nuomojami sklypai neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl žemę buvo leista tik toliau nuomotis.
Pasak R. Sinkevičiaus, nors žemės nuomos sąlygos šiuo metu yra aiškios ir priimtinos, nuosavybė vis tiek išlieka tvaresnis sprendimas. „Žemės ūkio paskirties žemę šiandien galima nuomotis 25 metams. Dabartinė nuomos kaina tokia pati kaip nuomojantis iš privataus asmens. Prieš dešimtmetį buvo kitaip: valstybės žemė būdavo nuomojama gerokai pigiau, tačiau pastaruosius penkerius metus nuomos kaina jau atitinka situaciją rinkoje. Dabar viskas pasikeitė. Ir vis dėlto – nuosava žemė užtikrina ilgaamžę vertę. Aš šiandien galiu nuomotis žemę, bet kas žino, ar mano sūnus, paveldėjęs ūkį, ateityje galės tą daryti tomis pačiomis sąlygomis. Nuosavybė – garantuota vertė. Be to, kyla tiek žemės, tiek ir nuomos kainos“, – dėstė R. Sinkevičius.
Ūkininko ūkyje – apie 360 hektarų deklaruojamos žemės, iš jų 5 hektarai valstybiniai sklypai, kuriuos jis nuomojasi. Dauguma šių sklypų nedideli, maždaug po 20 arų, keli siekia hektarą.
Apleistų sklypų vis dar nemažai
Kaip pastebi pašnekovas, iki šiol išlikę nemažai nesuformuotų valstybinės žemės plotų. „Deklaruojant pasėlius, tas aiškiai matosi. Tokie sklypai nėra įteisinti: neatlikti geodeziniai matavimai, jie neįregistruoti kaip valstybės turtas. Jei valstybė norėtų juos parduoti, visų pirma, tuos sklypus reikėtų suformuoti kaip atskirus turto vienetus. Neabejoju, jei būtų leidžiama įsigyti daugiau valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, nemažai ūkininkų tuo pasinaudotų, visų pirma, turintys santaupų ar galintys pasiskolinti. Juk tai investicija į savo ūkį, jo stabilumą. Kartu – ir parama valstybei, kuri iki šiol už šiuos sklypus realių pajamų beveik negaudavo“, – komentavo R. Sinkevičius.
Tiesa, kaip pastebi ūkininkas, Šakių rajone įsiterpę valstybinės žemės plotai nedideli, todėl didelės konkurencijos čia nesitikima. „Vietos ūkininkai sumokės rinkos kainą, nes tik jie ir bus suinteresuoti įsigyti tokius sklypus. Dabartinės Registrų centro nustatytos vertės gana tiksliai atitinka rinkos kainas – be to, jos nuolat atnaujinamos. Žemės ūkio paskirties žemė brangsta, o jos poreikis tik auga. Žinoma, labai svarbu, jog ir mokėjimo tvarka būtų palanki – ypač mažesniems ūkiams. Išdėstytas mokėjimas ar galimybė gauti paskolą žemei įsigyti tikrai palengvintų procesą“, – dėstė pašnekovas.
Finansuoja žemės įsigijimą
Šakiuose uždarius paskutinį komercinio banko klientų aptarnavimo skyrių, kredito unija „Zanavykų bankelis“ – vienintelė finansines paslaugas teikianti įstaiga, kurioje su specialistais galima pasikonsultuoti gyvai ir nelaukiant eilėje aptarti aktualias finansines paslaugas bei žemės ūkio modernizavimui, stiprinimui bei plėtrai aktualius sprendimus.
„Kreda“ grupės kredito unijose teikiamos paskolos apyvartinėms lėšoms investicijoms į žemės ūkio techniką ir įrangą. Investicijoms į žemės ūkio valdas paskolos suteikiamos iki 30 metų, investicijoms žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti – iki 10 metų. „Kreda“ grupės kredito unijos, veikdamos regionuose, yra arti savo narių, todėl puikiai supranta jų rūpesčius ir išmano žemės ūkio sektoriaus specifiką. Ūkininkams visoje Lietuvoje teikiame lengvatines paskolas investicijoms bei apyvartiniam kapitalui. Taip pat palankiomis sąlygomis, iki 30 metų laikotarpiui, siūlome investicines paskolas žemės ūkio paskirties žemei ar miškui bei miško žemei įsigyti. Įsivertinę kiekvieno ūkininko situaciją ir planus, mes galime pasiūlyti individualius sprendimus, todėl visuomet kviečiame pasitarti – tą galima padaryti gyvai Šakiuose veikiančiame padalinyje ir kitose Lietuvos miestuose bei miesteliuose veikiančiose kredito unijose“, – kalbėjo „Zanavykų bankelio“ administracijos vadovė Meilė Mikelionienė.
Atsižvelgiant ir į papildomų lėšų gynybai poreikį, yra parengti teisės aktų projektai, kuriais siūloma keisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas. „Jei ūkininkams būtų suteikta galimybė įsigyti nuomojamus ar šalia esančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, neabejoju, jog galimybė pasiskolinti palankiomis sąlygomis ir žemę įsigyti, jiems būtų išties svarbi“, – sakė M. Mikelionienė. Ūkininkai, kuriems trūksta apyvartinių lėšų ar kurie planuoja investicijas į ūkio modernizavimą ir plėtrą, taip pat gali kreiptis dėl finansavimo. Kaimo plėtros finansinių priemonių fondo pasidalytos rizikos paskolos, kurias teikia „Kreda“ grupės kredito unijos, skirtos užsiimantiems žemės ūkio veikla, žemės ūkio produktų gamyba ar perdirbimu.
