Prieš daugiau nei dešimtmetį Giedrės Rybalko tėvų sodyboje Biržų rajone augintus javus pakeitė levandų krūmai. Nedidelis 8 arų levandų laukas per tuos metus gerokai išsiplėtė – dabar levandų sodinukai jau mėlynuoja daugiau nei hektarą užimančiuose keturiuose plotuose. Mockūnų kaime „Levandų ūkį“ puoselėjanti Giedrė atvira: nors šių augalų auginimo tradicija kilusi iš Viduržemio jūros regiono, lietuviai ir užsienio turistai jau daugiau nei 8 metus noriai atvyksta į lietuviškąjį levandų ūkį ir pirmą pažintį su šiais naudingais augalais pradeda būtent čia.
Pokyčiai dar labiau sustiprino
Paklausta, kas per pastaruosius 11 metų ūkyje pasikeitė labiausiai, Giedrė dalijosi, jog pokyčių buvo įvairių: vieni mažesni, kiti reikšmingi, tačiau jie vyko nuolat. Vienas svarbiausių lūžių įvyko tuomet, kai žinia apie „Levandų ūkį“ pasklido viešojoje erdvėje – lankytojai tiesiog užplūdo ūkį. Jų susidomėjimas ir noras daugiau sužinoti apie levandas paskatino Giedrę pradėti organizuoti edukacijas, o vėliau – gaminti natūralią levandų produkciją. Augalams pražydus, turistai į Biržų kraštą atvyksta jau ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių – šiuo pasiekimu moteris labai džiaugiasi. Reikšmingu pokyčiu verslo plėtrai tapo ir sėkmingai įgyvendintas investicinis projektas per Biržų rajono vietos veiklos grupę – ūkis įsirengė patalpą levandoms džiovinti ir įsigijo pramoninę džiovyklę. Giedrė neslepia – lengva nebuvo, nes reikalavimų nemažai, o juos įgyvendinti nedideliam ūkiui ne visada paprasta.
Nors lankytojai į „Levandų ūkį“ po žiemos sugrįžta birželį – tada prasideda edukaciniai užsiėmimai ir kūrybinės dirbtuvės, o kiekvieną vasaros savaitgalį ūkį aplanko daugiau nei tūkstantis žmonių, darbo ūkyje netrūksta ištisus metus: genimi ir formuojami levandų krūmai, prižiūrimi prieskoniniai augalai ir vaistažolės, ruošiami ir elektroninėje parduotuvėje parduodami įvairūs produktai, tokie kaip kosmetikos gaminiai, prieskoniai, rankų darbo muilai, ypač klientų mėgstami levandų hidrolatai, prieskoninė druska „Žalioji druska“, levandų žiedų sirupas.
Ar įsikūrus atokiau nuo didmiesčių pasiteisino elektroninė prekyba? „Galimybės savo gaminiais prekiauti internete tikrai reikėjo – juos daugiausia įsigyja lietuviai, vertinantys rankų darbą ir vietinę produkciją. Prekyba užsienyje – laukiantis, tačiau labai svarbus etapas mano veikloje. Daugeliui atrodo, jog šis verslas nesudėtingas, atsiranda vis daugiau norinčių jį pakartoti. Tačiau tik susidūręs su iššūkiais supranti, kad tai labai specifinė veikla, reikalaujanti daug energijos ir jėgų. Gražu, įdomu, bet jei nori būti matomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, reikia tikrai labai daug pastangų ir, žinoma, laiko. Šio verslo atsiperkamumas nėra greitas“, – kalbėjo Giedrė.
Lankytojai nori sužinoti daugiau
Paklausta, su kokiais iššūkiais susiduria ūkyje, pašnekovė pasakoja, kad didžiąją dalį produkcijai reikalingos žaliavos užsiaugina vietoje, o šio proceso neįmanoma pagreitinti – tokio ūkio plėtra negali būti sparti. „Kaip juokauju, auginti levandas – ne tas pats, kas pasėti hektarą kviečių, kurių derlių gali nuimti dar tą patį rudenį. Kurdamas levandų ūkį, investavęs daugybę jėgų ir laiko, derlių pradedi gauti po dvejų ar trejų metų. Pavyzdžiui, kol kas eterinio aliejaus iš augalų patys neišgauname, kitaip nebeliktų žaliavos kitiems produktams, taip pat nebūtų, ką parodyti svečiams. Juk visi čia atvykstantys nori pamatyti mėlynuojančius levandų laukus. Levandos ūkio lankytojus džiugina iki rugpjūčio vidurio, o vėliau jos skinamos džiovinimui ir įvairių produktų gamybai. Planų dar labiau plėstis yra, tačiau reikia laiko ir finansų“, – pasakojo „Levandų ūkio“ šeimininkė.
Kone kiekvienas užsukęs į ūkį klausia, kam naudojamos levandos, kuo jos naudingos žmogui. Edukacijoje dalyvaujantis ūkio svečiai ne tik sužino apie levandų produkcijos gamybą ir augalo savybes, bet ir ragauja levandų arbatos, naminio limonado bei naminių levandų ledų. Būtent naminio limonado, gaminamo iš levandų žiedų sirupo, idėja Giedrę atvedė į televiziją – ja patikėjo ir patyrę verslininkai, neabejojantys, kad šis produktas ateityje gali užkariauti pasaulio rinkas.
Finansinė parama leidžia nesustoti
Kuriant ar plečiant verslą, itin svarbi finansinė pagalba, leidžianti greičiau įgyvendinti plėtros planus ar pradėti naujų produktų gamybą. Giedrė pasakoja, kad kai tik Biržuose buvo įkurta Biržų kredito unija, priklausanti kredito unijų grupei „Kreda“, ji tapo viena pirmųjų jos narių. „Levandų ūkio“ šeimininkė naudojasi kasdienėmis kredito unijos teikiamomis paslaugomis, o Biržų kredito unija finansavo ir vieną iš jos įgyvendintų projektų – ūkis skolinosi svarbiems pirkiniams reikalingų lėšų. „Kiek galime, stengiamės ūkį auginti savo lėšomis, tačiau prireikus didesnių investicijų skolinamės, pavyzdžiui, moderniems kasos aparatams ar kavinės įrangai. Jei matau, kad reikalinga finansinė pagalba, žinau, kad jos sulauksiu“, – kalbėjo „Levandų ūkio“ įkūrėja.
Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu atliktas „Kreda“ grupės žinomumo ir gyventojų bei įmonių finansinių paslaugų naudojimo tyrimas atskleidė, jog smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, paklausti apie aktualias finansines paskolas, išskira paskolas verslui, lizingą ir paskolas žemės ūkiui. Praėjusiais metais „Kreda“ grupėje labiausiai augo būtent paskolų smulkiam bei vidutiniam verslui (SVV) portfelis – jis padidėjo 16 proc. ir pasiekė 174,8 mln. eurų. „Kreda“ kredito unijų grupė nuo praėjusių metų aktyviai prisideda prie smulkaus ir vidutinio verslo plėtros bei konkurencingumo didinimo – pasirašyta sutartis su nacionaliniu plėtros banku ILTE ir pradėtas teikti finansavimas smulkiam bei vidutiniam verslui su valstybės garantija – tam skirta skatinamoji finansinė priemonė „Portfelinės garantijos 3“.
Biržų kredito unijos administracijos vadovė Aušrinė Poškienė pasidžiaugė, jog smulkusis ir vidutinis verslas pasitiki kredito unija ir kreipiasi prireikus apyvartinių lėšų, planuodamas įrangos pirkimą ar plėtrą. „Veikdamos regionuose kredito unijos yra arčiau savo narių, todėl puikiai išmano jų veiklos specifiką, gali pasiūlyti individualių sprendimų – būti patikimu finansų partneriu“, – kalbėjo A. Poškienė.
Idėjas verčia realybe
Nors, kaip pasakojo „Levandų ūkio“ šeimininkė Giedrė, pirmąsias levandas pasisodino sau, netrukus viena po kitos gimė idėjos, kurias pavyko įgyvendinti – levandų ūkis nuolat auga ir plečiasi. „Idėjas sugalvoti yra viena, o įgyvendinti ir pasiūlyti rinkai – visai kas kita. Iššūkių netrūksta, bet imu ir padarau. Vienos idėjos įgyvendinamos greitai, kitoms prireikia daugiau laiko, tačiau svarbiausia – nesustoti“, – sakė „Levandų ūkio“ įkūrėja.Kaip pasakojo Giedrė, kurdama ūkį ji pasigedo specialistų pagalbos ir patarimų – tuo metu jų tiesiog nebuvo, sprendimus teko priimti pačiai, o mokytis – iš savo klaidų. Šiandien smulkiam ir vidutiniam verslui situacija palankesnė – prieinamos ne tik valstybės remiamos paskolos, parama, bet ir specialistų konsultacijos, kurios pasiekiamos ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose.
